Kanapėse aptinkama daugiau nei 100 kanabinoidų. Susipažinkite su septyniais geriausiai ištirtais – nuo THC iki retesnių, bet įdomių junginių.
Kanabinoidai – cheminių junginių grupė, veikianti endokanabinoidų sistemą (ECS). Kanapėse jų aptinkama daugiau nei 100, tačiau dauguma yra labai mažais kiekiais ir kol kas menkai ištirti. Šis straipsnis apžvelgia septynis geriausiai žinomus ir plačiausiai tyrinėjamus – nuo THC ir CBD iki mažiau žinomų, bet vis dažniau minimų CBG, CBN, THCV, CBC ir CBDV.
Pagrindinis psichoaktyvus kanapių kanabinoidas. Stipriai jungiasi prie CB1 receptorių, sukelia „apsvaigimo" jausmą, laikinai veikia nuotaiką, atmintį ir apetitą.
Populiariausias nepsichoaktyvus kanabinoidas. Prie CB1/CB2 jungiasi silpnai, nesukelia intoksikacijos, dažnai naudojamas kaip savarankiškas produktas (aliejai, kapsulės).
Dažnai vadinamas kitų kanabinoidų „motininiu junginiu" – jo rūgštinė forma (CBGA) augalo cheminiuose procesuose paverčiama į THCA, CBDA ir CBCA rūgštis.
Susidaro THC molekulei natūraliai skylant laikui bėgant – pavyzdžiui, ilgai laikant kanapes šviesoje ar atvirame inde. Psichoaktyvus poveikis žymiai silpnesnis nei THC.
THC struktūrinis giminaitis su trumpesne šonine grandine. Mažomis dozėmis kai kuriais atvejais gali veikti priešingai nei THC (pvz., slopinti apetitą), didesnėmis – panašiau į THC.
Mažiau žinomas kanabinoidas. Silpnai jungiasi prie CB1/CB2, bet sąveikauja ir su kitais organizmo receptoriais. Tiriamas dėl galimo sinerginio poveikio su kitais kanabinoidais.
CBD struktūrinis giminaitis su trumpesne šonine grandine. Susilaukė mokslinio susidomėjimo epilepsijos tyrimuose.
Norite giliau palyginti du žinomiausius kanabinoidus?
Praktikoje dažniausiai svarbu ne tai, ar konkretus kanabinoidas apskritai yra produkte, o koks jo santykis su kitais – ypač THC ir CBD santykis. Būtent šis santykis, o ne populiarus „indica/sativa" pavadinimas, sudaro vadinamąjį chemotipą – laboratorijoje pamatuojamą, moksliškai tikslesnę klasifikaciją.
Kokie būna chemotipai?
Įdomiausia dalis – kaip visi šie kanabinoidai susiję biochemiškai. Augale dauguma kanabinoidų prasideda kaip CBGA (kanabigerolio rūgštis) – tai bendras „pirmtakas", iš kurio specifiniai augalo fermentai gamina THCA, CBDA ir CBCA rūgštis. Tik vėliau, veikiant šviesai ar šilumai (pvz., kaitinant), šios rūgštinės formos praranda anglies dioksido molekulę ir virsta į mums žinomas neutralias formas – THC, CBD, CBC.
CBN yra išimtis – jis nesusidaro iš CBGA, o atsiranda vėliau, kai jau susiformavęs THC natūraliai oksiduojasi laikui bėgant. Būtent todėl senesnėse ar netinkamai laikytose kanapėse CBN kiekis būna didesnis.
Verta žinoti: tikslus žinomų kanabinoidų skaičius skiriasi priklausomai nuo šaltinio ir nuo to, kada atliktas tyrimas – senesni šaltiniai mini apie 70–85, naujausi siekia iki 144. Tai natūralu: kuo tobulesni tampa aptikimo metodai, tuo daugiau labai mažais kiekiais esančių junginių pavyksta identifikuoti.
Dauguma šių papildomų kanabinoidų nėra visiškai nepriklausomi junginiai – tai to paties pagrindinio junginio variantai (skirtingas anglies grandinės ilgis, rūgštinė ar dekarboksilinta forma). Chemikai juos grupuoja į struktūrines klases:
CBN šioje sistemoje – atskiras atvejis: jis priklauso savo paties klasei, nes, kaip minėta aukščiau, susidaro ne iš CBGA biosintezės kelio, o iš THC skilimo.